Anything about Hmong, We post it in this web address
___________________________________________________________________________________.Koom

Xyoo Tshiab, Teeb Meem Qub Hais Txog Nqaij Ntses

Tus Sau: Snyu Yang, Neeg Magazine
Luam: 5hlis ntuj xiab 6, 2003

Cov ntses ntawm tus dej Fox River tau luag noj zog dua xyoo tag lawm. Tab sis nws kuj tsis txhais hais tias yuav tsis muaj teeb meem. Nov yog xwm tshiab nyuam qhuav tso tawm ntawm Hav Zoov Txheej Xwm Tsev Saib Xyuas (Natural Resources Department) hais txog noj nqaij ntses.

Ua ke xyaw tej yam nyuag me me, cov kev ceev faj ntawm qaum teb hnub tuaj xeev Wisconsin tseem yog txhua yam li xyoo dhau los---thiab hauv tsev noj qab haus huv tseem txwv li qub. Piv txwv hais tias, koj yuav tsum noj nqaij ntses kom tsis tshaj ib zaug ib hlis uas yog cov ntses nyob rau ntawm tus Kwj Deg Hma (Fox River).

"Ib tug neeg pej xeem yeej paub hais tias nws yuav tsis noj cov ntses uas yog kev sib tw nuv ua si (sport-caught fish) kom kawj mob rau nws" Khws Kho Mob, Dr. Henry Anderson hais, uas nws yog ib tug thawj tuav cov kev siv tshuaj ntawm zej zog kev saib mob nkeeg, thiab sib koom xa xov mus rau pej xeem nrog DNR. "Tab sis hais rau cov uas kheev noj cov ntses kev sib tw nuv no kom paub txo pluas puav hais txog cov ntses uas ntshai tej zaum kis tau cov tshuaj Mercury thiab PCB."

Mercury thiab PCB yog ob yam tshuaj uas yuav muaj peev xwm kis tau rau cov ntses uas pheej kom sawv daws paub txawj txog. Vim Mercury yuav kawj tau rau tib neeg cov hlwb, hlab ntsha, thiab ua rau kawm tsis tau dab tsi yog kis tau rau leej twg puag thaum tseem yog me nyuam nyob hauv plab.

Ntawm tseem fwv ces dej num tiv thaiv kev tsis huv qhia tias PCB
(plychlorinated biphenyls) yog ib yam yuav ua rau tej hlab siab tuag zuj zus. PCB los kuj ntseeg tau hais tias yuav kawj tau ib co teeb meem rau cov poj niam cev xeeb tub thaum tus poj niam twg noj tau cov ntses lo tshuaj no.

Mercury thiab PCB nkag raws cov zaub mov thaum siv cov koob xoos tsom pom. Hais mas ntses lo tshuaj xwb yuav taug tsis tau kev sai sai los ua mob rau tib neeg. Tab sis Niacha Yaj ntawm koom haum United Hmong Community Center hauv Green Bay hais tias "tsis yooj yim, tshuav ntau yam yuav tau ua, Hmoob tsis tau muaj ib lo lus tseeb qhia rau lawv kom ceev faj."

Yawg Yaj no lees hais tias nws kiag tau noj cov ntses ntawm tus dej hais no ib zaug lawm, uas nws tsis noj ntxiv li lawm. Tab sis kwv tij Hmoob tseem noj. "Kuv pom hais tias ib qho teeb meem, vim Hmoob tsis tau tau paub hais tias Mercury thiab PCB yuav kawj tau dab tsi rau lawv." Nws hais ntxiv.

Ib xyoo twg kev faj seeb txog noj nqaij ntses yog luam tawm ua lus As Kiv xwb, tab sis hauv lub xeev kuj luam luam ua duab dai loj loj thiab tej ntawv qhia me me ua lus Hmoob thiab lus Mev xa mus rau tej chaw kho mob lawm thiab. Tus hais yog Lynda Knobeloch, uas yog xeev Wisconsin ib tug tshuaj ntsuam txog khoom lom neeg ntawm lub tsev kho mob Pab Txog Tsev Neeg uas nws tab tom ua tes hauj lwm no.

Hmoob thiab Mev cov lus mas tham ntau ntau zaus lawm, tab sis yeej tsis txaus, ntawm lub xeev cov pej xeem neeg daj hau uas tsis paub lus As Kiv, twb yuav tseem tau pov tseg ib co kev luam lawv tej lus thiab xws li cov Russian vim tsis muaj nyiaj txiag txaus, tus hais yog Knobeloch. "Peb paub hais tias muaj txog li ntawm 100 hom lus hais sib txawv nyob hauv xeev Wisconsin," Knoleloch hais ntxiv.

Nws yuav muaj ib pab tub txawj ntaw uas tab tom los mus nrhiav kev tshuaj ntsuam qhia rau pej xeem txog xwm ntses nyob sab qaum teb xeev Wisconsin. Lawv yuav sib ntsib thawj thawj zaug rau thaum lub hli no nqig.
"Lub hom phiaj ces xav kom lub zej zos tuaj sib koom thiab xav seb yuav ua li cas thiaj yuav nthuav tau cov xov mus rau sawv daws." Tus hais yog Bill Borzon. " Yog hais tias thaum twg lub zej zog tuaj koom no ces zoo li cov lus xa tau mus deb thiab leej twg los zoo li niam lees paub," nws hais ntxiv.

Yawg John Paul, uas tswj kev hav xam kev qia neeg ntawm Brown County, yuav tuaj mus koom nrog pab tub txawj ntaw no thiab. "Tej zaum yuav muab cov pab pawg neeg kev sib ntseeg txawv cov teeb meem coj los tham kom ntau dua yav tag los," nws hais.

Xov SARS Txo Siav Neeg Ntxiv

Tus Sau: snyu Yang, Neeg Magazine
Luam: 5hlis ntuj xiab 6, 2003

Xov xwm ntiaj teb tham txog tus kab mob SARS tsis khees li. Qab ntuj dav kis tus kab mob loj zuj zus tuaj. Kws kho mob xam tsis pom hom tshuaj twg kho tau. Lawv cov paj hlwb ntxhov nphoov tseg. Huab Tais Suav fws si laws. Kab mob SARS dhia ib plaw rau tus kis leeg rau leeg hem neeg taug kev mus rau Suav Teb. Tsev so, chaws ncig nuam yaj, chaw ua laj ua kam, thiab lwm yam tej no nqa nrwb nrig tseg. Cuag li Huab Tais Suav poj nyiaj nchuav nthwv dua hauv qhov zaj lawm.

Neeg taug kev mus tsaws hauv Bangkok yuav tsum yoog li cob nab thib hais. Tsis yog li ntawd mag xa tawm tshav dav hlau kom ceev. Nais Maum nyob rawv tom tshav dav hlau tos ntsuas neeg tej pa (nrog cev) seb pos kub pos siab npaum twg feeb. Yog leej twg ntsuas tsis hloov thiaj dhau rooj vag. Tsis yog li ntawd yuav tau noj tshuaj thiab ua raws kev tiv thaiv. Lwm tej teb chaws muaj lwm tej cai ntsuam kab mob SARS sib txawv. Kab mob SARS lo rau qhov twg lawm txawm nws yuav txias npaum twg los nws yeej tsis tuag. Lom tus kab mob tuag ces yog txuas ib co tshuaj ntxuav xwb. Npaum no leej twg leej ntawd twb tsis kam ua.

Xov xwm ntawm Fox 11 qhia tias neeg tuag lawm 448 leej nyob qab ntuj dav. 197 leej tuag nyob Suav Teb nkaus nkaus xwb. Cov neeg kis tau kab mob SARS qab ntuj dav yog 6428 leeg. Kab mob hem neeg txaus ntshai. Mam tham ua lus Hmoob lwm zaus.

Xwm SARS Tseem Kub Heev.

Tus Sau: snyu Yang, Neeg Magazine
Luam: 4 hlis ntuj xiab 26, 2003


4 Hlis ntuj, tim 25 xov ntiab teb ntawm Peter Jenning tso hais tias kab mob SARS kis txog 4,649 leeg. Tuag lawm 274 leeg. Ho kis mus rau 28 lub teb chaws. Raug hnyav yog Suav teb.

4 Hlis ntuj tim 23, 2003 tso

Koom Haum Ntiaj Teb Tsev Noj Qab Haus Huv ( World Health Organization) cheem kom neeg taug kev zam Beijing, China nroog Shanxi thiab Toronto, Canada plawv nroog (capital). Plawv av Suav tshwm tshiab cov neeg raug tus kab mob SARS yog 147 leej ntxiv. Tuag lawm 9 leeg tshiab. Canada tuag ib tug ntawm 15 leeg mob. Singapore tuag ib tug ntawm 17 leej mob. Kws tshuaj tseem fawb tsis tau tau dab tsi tiag thiaj tua tau tus kab mob SARS. Niaj hnub no tsuas ntseeg tau hais tias tus kab mob kis los ntawm tsiaj xwb. Zoo yam tej nroj tsuag hlav mos mos, tus kab mob huam mus puv ntuj. Yog kab mob hem neeg, tuag neeg, thiab kho nyuab. Yog leej twg npaj siab yuav taug kev mus ncig ntuj, zam sab hnub tuaj qab teb xws li Suav Teb, Nyab Laj Teb, Thaib Teb, Singapore, thiab Nplog teb twb zoo zoo. Cov teb chaws no tseem kub tas zog thaum tham txog SARS. Qhov hem neeg vim cov teb chaws nyob sib npuab. Lawv cov tub lag luam, neeg taug kev, thiab neeg ua dej num dhau kev mus mus los los. Xam pom txaus ntshai thiaj ceeb toom. Neeg mam sau lus Hmoob thaum xov tshiab tawm dua.


Txhawj txog leej twg thiab yuav tiv thaiv koj li cas txog tus kab Mob SARS?


Tus Sau: Snyu Yang, Neeg Magazine
Luam April 3, 2003

Chaw ntsuam xyuas kab mob thiab tiv thaiv (Centers for Disease Control and Prevention (CDC) tab tom tshuaj txog ib tug kab mob hu ua SARS. Paub tau los ntawm lo lus (severe acute respiratory syndrome). Tus kab mob xub tshwm ntawm Guangdong Province (China), Hanoi (Vietnam), thiab Hong Kong. Txij thaum ntawd nws pib kis mus rau lwm teb chaws. 4 hlis ntuj tim 1 los xwb muaj txog 70 leej neeg ntsuas kis tau tus mob no lawm nyob teb chaws As Mes kas. Tsab xov sau no yuav qhia koj kev tiv thaiv tus kab mob no.

Kab Mob SARS

Raws li txhua zaus, SARS pib mob ua npaws kub txog li ntawm 104 feeb. Ua mob lwm yam xws li mob taub hau, ntsoos ntsoos nkees nkees meem txom ntsuav, thiab mob ib ce. Ib txhia yuav kiv taub hau. Tom qab 2 mus rau 7 hnub, tus kab mob SARS no yuav ua rau tus neeg mob maj mam hnoos qhuav qhawv thiab muaj teeb meem ua pa tsis nto.

SARS Nkag Tawm Kis Li cas
Kws tshuaj xam pom li no, SARS kis rau lwm tus thaum nyob sib ze. Qhov kis tau zoo heev mas xws li thaum leej twg tau tus mob no lawm, yog nws hnoos ces nws cov pa ya rau saum ntuj poob rov qab los, yog leej twg ua pa los yog nqus tau ces kis kiag tau. Ib qho kis sai heev ntxiv mas xws li huab cua los sis tuav tau thaum muaj tus kab mob no lo rau ntawm tej chaw tuav qhov rooj.

Txhawj Txog Leej Twg Hais Txog SARS
Cov teeb meem ces yog thaum muaj ib tug neeg muaj tus kab mob lawm es tsev neeg ntawd ho nyob noj ua ke, cov Nais Maum uas tu cov neeg muaj tus mob uas lawv tsis siv tej yam dab tsis npog qhov ncauj. Hauv teb chaws America no, kws tshuaj tseem tsis tau tau pom tias lub zej zog sib kis li hais no tseeb tseeb. Tab sis lawv mam xyuas kom khav khav ntxiv.

Koj Yuav ua li cas los tiv thaiv koj tus kheej txog tus kab mob no.
Cov CDC kws tshuaj qhia kom yog thaum twg koj tsev neeg leej twg pheej hnoos qhuj qhem ntsoos ntsuav li piav saum no lawm, leej ntawd yuav tsum mus cuag kws kho mob. Tsis tas li ntawd, yog koj poo tau rau tej tug neeg tom hauj lwm los qhov twg es muaj tus kab mob no. Koj mus cuag kws kho mob kom sai thiab.

Kev Npaj Rau Koj
Yog hais tias koj tsev neeg leej twg los sis koj xav tias koj ntsoos txog tus kab mob SARS no lawm. Koj yuav tau npaj li no:
. Mus cuag koj tus kws kho mob kom sai
. Thaum koj hnoos los sis txham muab tes thaiv koj lub qhov ncauj, hnav ntaub npog qhov ncauj yog koj muaj tus mob no lawm thiaj tsis kis rau koj tsev neeg los lwm tus.

Yog hais tias koj muaj tus mob no lawm tab sis koj tsis pw hoo maum, koj nyob tom tsev. Koj yuav tau ua li no:
. Ua txhua yam li koj tus kws tshuaj qhia.
. Txwv koj tus kheej txhob tawm rau tom chaw ua kam, kawm ntawv, thiab tej pab pawg neeg coob coob li 10 hnub tej no.
. Nco ntsoov ntxuav tes ntxuav huv si thaum koj tshuab ntswg tej no.
.Nco ntsoov xuas tes, phuam, los dab tsi thaiv koj lub qhov ncauj thaum koj hnoos los sis txham.
. Hnav ntaub npog qhov ncauj. Yog koj tsis kam hnav koj tsev neeg yuav tsum hnav ntaub npog qhov ncauj thaum lawv nyob ze koj.
. Txhob siv phuam da dej, diav noj mov, pam vov txaj chaw pw ua ke ua ntej ntxuav los yog ntxhua nrog dej kub.
. Hav xam txhua tsav yam koj xav tias yuav ntxim kis koj tus mob rau koj tsev neeg kom zoo li zoo tau.

Yog hais tias nej sib hlub. Nej yuav tau ua li no:
. Sib txuag kev noj haus ua ke, ntxuav tes, da dej siv xum npum thiab dej kub.
. Coj koj tus neeg mob mus cuag kws kho mob.
. Txhua yam nyob hauv tsev yuav tsum paub sib zam kom txhob sib kis. Hav xam kom zoo. Li no xwb.

Yog koj muaj lus nug dab tsi thaum koj kis tau tus kab mob no lawm koj cia li mus cuag koj tus kws kho mob nws thiaj qhia tau koj tseeb thiab meej txog kev tiv thaiv koj thiab koj tsev neeg.

Kab Mob SARS tuag neeg lawm:
. Tuag 79 Leeg
. Tau mob 2,300 leej
. 4 tug tuag nyob Canada
. 75 leeg tuag lwm teb chaws: ASIA
. As Mes Kas, tsis tuag neeg pom 70 leej kis tau mob lawm.


Kab Mob Loj Tshwm Sab Qab Teb Asia. Yog Xov Ceev.

Tus Sau: Snyu Yang, Neeg Magazine
Luam April 2, 2003


Tau 2 lub lim tiam los no, qab ntuj dav tham nroo ntws, thiab tuag neeg lawm 64 leeg hais tias muaj ib tug kab mob loj heev hu ua SARS no. Tus kab mob no, xub kis hauv Hong Kong, teb chaws suav. Kws tshuaj tseem nrhiav tsis tau tseeb, vim li cas. U.N. cheem kom neeg taug kev yuav tsum ntis sab hnub tuaj qab teb hauv Asia xws li teb chaws Suav plawv av, Hong Kong, Hanoi, Vietnam, Bangkok, Thailand, thiab lwm cov teb chaws me nyob sib npuab Nplog los puav leej yog. Thaum leej twg kis tus kab mob no lawm, nws yuav hnoos, ua npaws, thiab qhuav qa qhawv. Kws kho mob txhib kom leej twg ntsoo tsawv li no lawm yuav tsum mus cuag kws tshuaj. Tas teb chaws dav, neeg tuag lawm 64, 2 tug tuag nyob Canada, muaj 2-3 tug neeg taug kev nag hmo caij dav hlau los tsaws rau tom San Jose, Calif., tshav dav hlau, ntsuas tau kis tus kab mob no lawm. Teb chaws America pom muaj 72 qho (case) tab sis tsis tau pom tuag neeg.
Tus kab mob no, yuav kis tau yog lwm tus muaj tus mob es nws hnoos, txham, los yog nyob sib ze ntawm koj. Qhov no yog ib tug kab mob hem neeg. Thov qhia rau cov kwv tij Hmoob, nyiam mus ncig teb chaws rov sab qab teb hnub tuaj tim Nplog, Thaib, Nyab Laj, los puas Hong Kong yuav tsum ceev faj. Xav paub kom meej yuav ua li cas thiaj pab tau koj yog thaum koj kis tus kab mob no lawm. Nug koj tus kws kho mob. Nws yuav qhia tau koj zoo dua thiab meej. Nov yog xov xwm ceev xwb.


MBA
is a small business development consulting, "specializing in Increased Services and Profitablity."

 

Noj Nqaij Mos Lwj - Nco txog Kab Mob Loj

Tus Sau: Snyu W. Yang, Neeg Magazine
Posted October 25, 2002


Tuam ceeb Wisconsin ntu caij yos hav zoov. Pib yog thaum caij tua nas, tua Mos Lwj, Nraj, Yij, Qaib qus thiab lwm hom tsiaj. Raws li ntawm (Department of Natural Resource) tso xov xwm tshwm, muaj ob hom kab mob loj. Tus kab mob hem cov neeg yos hav zoov yog (Chronic Wasting Disease). Hais lus Hmoob kom yooj yim nkag siab lawv hu ua "Kab Mob Khib Nyiab." Yog muab (Chronic) txhais ua lus Hmoob hu ua "Ntev Ntev" no. Tham kom yooj yim xwb, tus kab mob no yog Mos Lwj noj tau cov khoom neeg pub, noj khib nyiab, thiab noj zaub mov neeg. Thaum pov thawj hais tag lawm thiaj hu tau ua "Chronic Wasting Disease." Nyob rau nram lub nroog (Madison County) DNR tso neeg tua txog puas tawm phav tus mos lwj coj los tshuaj ntsuam (kuaj) tus mob hais no twb kis rau cov Mos Lwj txog li ntawm 25 feem puas lawm. Piav li xov xwm tawm hauv (TV News) neeg tsis xav noj nqaij Mos Lwj li 75 feem puas tag. Qhov no vim tsis yog tus kab mob "Khib Nyiab" xwb.
Thaum lub caij ntuj so los no xwb, muaj dua ib tug kab mob hua ua "West Nile Virus." Tus kab mob no muaj dab neeg hais tias "ib tug kwj deg nyob sab nram Africa." Tham caum pov thawj qhia ces yog Kab Mob Yoov Tshaj Cum. Qhov kawj tau tus kab mob no los rau hauv xeev Wisconsin yog cov yoov tshaj cum tsaws ntawm cov plaub noog ces noog pheej ya sab qab teb los mus rau qaum teb. Thaum tuam ceeb Wisconsin paub ces twb yog tus kab mob tshwm rau nram tuam ceeb Illinois. Thaum lub caij ntuj so, ces neeg mag yoov tshaj cum tom thiaj mam paub tau hais tias ib co tshaj cum mas yog cov kab mob kis sab Africa los. Xyoo no xwb xov xwm qhia tawm hais tias tuag lawm 9 tus neeg yog mag cov yoov tshaj cum no tom. Thaum twg leej twg kis tau tus kab mob no, no ces ua yus ua npaws, kub kub, thiab ntshawb nthsawb lub cev. Ib qho tseem ceeb mas hais tias, tus kab mob no tsis yog yoov tshaj cum tom thiaj mam ua mob taus. DNR qhia hais tias cov tsiaj qus yog cov uas tsis muaj dab tsi tiv thaiv, nyob hav zoov xwb lawv mag cov yoov tshaj cum tom tas mus li. Thaum no, thaum tus tsiaj twg kis tau lawm lawv kuj tuag. Pom mas muaj cov noog lam tuag tom tej DNR thiaj khaws coj los kuaj thiaj qhia tau hais tias yog tib tug kab mob. Tsam no lawv thiaj pom thiab kuaj tau tseeb tias tus kab mob yuav muaj peev xwm ua mob rau tsiaj qus lub nrog cev sib kis tau raws cov hlab ntsha. Thaum pom meej li no ces thiaj paub tseeb hais tias yog koj noj nqaij tsiaj qus los yuav kis tau cov kab mob no rau koj thiab. Zaum no thiaj tsis yog ib tug kab mob xwb tab sis yog 2 hom kab mob diam. Cov neeg noj nqaij qus thiaj tsis xav noj txog li ntawm 75 feem puas tus.

Hais li xov xwm ib sij tawm mas cov tswv ua lag luam chaw zom nqaij Mos Lwj, muag nqaij Mos Lwj poob lag luam loj heev xyoo no. Twb tsis hais cov chaw muag nqaij, cov chaw muag riam phom, hneev nti tej no haj tseem poob lag luam thiab. Tsis hais nyuag lag luam me no xwb, tuam ceeb Wisconsin cov npav muag rau pej xeem yos hav zoov qis lawm ntau txog phav caum puas lawm xwb.
Ua ntej yuav noj nqaij qus yuav tau xav ob zaug tag mam noj. Vim tsam kab mob yog qhov tiag, kev xav yog qhov cuav ntau xwb. Tsis tau tag, kev mus laij hav zoov los kuj yog ib lub caij nyoog zoo rau cov yoov tshaj cum tom tau yus thiab. Qhov tseeb kev yos hav zoov yog kev lom zem xwb. Kuj yov tsis yog tias noj nqaij qus. Tab sis yog kab mob hem neeg. Ob hom kab mob hais los saum no, kws kho mob kuj hais tias muaj tshuaj kho tau. Qhov txom nyem ces yog tsam raug rau leej twg lawm leej ntawd ho laj nyiaj thiab poob nyiaj xwb. Leej twg xav paub kom khav khav nws yuav tau hu tham nrog DNR los yog nyias tus kws kho mob lawv thiaj tham tau lub ntsiab lus meej ntawm ob hom kab mob no.

Xa xov mus txog Neeg Magazine. Cov zaj sau tawm tsis raug siab, tsis haum siab, tsis yog, los sis yog li cas. Caw sawv daws cov nyeem cam tuaj mus rau Neeg Magazine. neeg@neeg.org

Terms of Use | Privacy Notice
© 2002, Neeg Magazine P.O.Box 4071 Appleton, WI 54914-4071 (920) 997-9319
All rights reserved. All parts of this service shall not be reproduced in any form without a written consent express to NEEG Magazine, except that an individual may download and/or print of articles for personal use such as reference, non-commercial purpose. Neeg values all writers with deserved knowledge of their credibility. Thank You.

 

Purpose
The purpose of NEEG Magazine is to foresee and respond to the communities need for information about:

People, Arts, Information, and News(PAIN).
Promoting Hmong's Linguistic, Social structure, and Cultural values (Txuj Ci).